Atsinaujinantys energijos ištekliai – gamtos ištekliai: vandens potencinė energija, saulės, vėjo, biomasės ir žemės gelmių šilumos (geoterminė) energija. Šios energijos atsiradimą ir atsinaujinimą sąlygoja gamtos ar žmogaus sukurti procesai, ją galima vartoti arba naudoti energijos gamybai.

Dabartinė civilizacija daugiausia naudoja neatsinaujinančius energijos šaltinius, kitaip vadinamus iškastiniu kuru (naftos produktus, akmens anglį, gamtines dujas).

Reikia pripažinti, kad ta pati nafta ir akmens anglis taip pat yra saulės energijos produktai. Deja, nafta ir anglis – neatsinaujinantys. Kaip žinia, visas organinis ir neorganinis kuras (nafta, akmens anglis, durpės, kt.) susidarė iš augalų. Naftai ir akmens angliai atsirasti prireikė daug laiko, saulės energijos, šilto ir drėgno klimato bei anglies dvideginiu prisotintos atmosferos. Bėda ta, kad šimtus milijonų metų formavęsis kuras baigiamas sudeginti per kelis šimtmečius, į atmosferą išleidžiant daugybę tonų anglies dvideginio – to paties, kuris kadaise buvo sugertas iš atmosferos, praturtinant ją deguonimi.

Energijos gamybai ir transportui naudojant didžiulius iškastinio kuro kiekius, šie ištekliai sparčiai senka. Be to, deginant iškastinį kurą, į aplinką patenka gausus kiekis teršalų (anglies dvideginio, metano dujų, anglies dvideginio) ir kitų kenksmingų medžiagų. Jų koncentracijos didėjimas atmosferoje skatina klimato kaitą.

Visos Europos Sąjungos šalys, suprasdamos pragaištingas klimato kaitos pasekmes, priklausomai nuo jau dabar naudojamų atsinaujinančių išteklių kiekio ir kitų sąlygų, yra įsipareigojusios iki 2020 metų pasiekti tam tikrus rodiklius. Lietuva yra įsipareigojusi, kad 2020 metais galutiniame energijos suvartojimo balanse atsinaujinantys energijos ištekliai sudarys ne mažiau kaip 23 proc.

Neturint pakankamai savų pirminės energijos išteklių, Lietuvos ekonomika priklauso nuo šių išteklių importo (dujos iš vienintelio šaltinio) ir yra pažeidžiama, ypač įvykus tiekimo sutrikimams ar esant dideliems kainų šuoliams.

Todėl esant brangiam importuojamam organiniam kurui, turimi, tačiau iki šiol dar nepakankamai panaudojami atsinaujinantys energijos ištekliai gali ir turi įnešti vis didesnį indėlį į Lietuvos pirminės energijos balansą, sumažindami priklausomybę nuo kuro importo ir sušvelnindami neigiamus organinio kuro kainų augimo padarinius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kaip ir kitų Europos Sąjungos šalių vyriausybės, kuria ir įgyvendina įvairius ekonominius mechanizmus, skatinančius inovatyvių technologijų kūrėjus, gamintojus ir investuotojus įsitraukti į atsinaujinančios energetikos rinką.

 Energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių plėtra – vienas pagrindinių Europos Bendrijos energetikos politikos tikslų, apibrėžtų Bendrijos strategiją ir veiksmų planą numatančioje Baltojoje knygoje „Ateities energija. Atsinaujinantieji energijos ištekliai“ (COM (97) 0599-C4-0047/98).

Atsinaujinančių energijos išteklių sektoriaus plėtros tikslas yra siekti maksimaliai panaudoti šiuos išteklius ir taip sumažinti kuro importą bei dujų naudojimą elektros ir centralizuotai tiekiamos šilumos gamyboje, sukurti naujų darbo vietų ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas – vienas pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos politikos tikslų, nurodytų Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme. Numatyta siekti, kad 2010 metais atsinaujinantieji energijos ištekliai sudarytų 12 procentų visų energijos sąnaudų, o elektros energijos gamyba iš šių išteklių sudarytų 7 procentus visos suvartojamos elektros energijos.