Austrijos energetikos agentūra kartu su Švedijos energetikos agentūra š. m. spalio 1 d. Austrijoje surengė seminarą „Efektyvi energija“. Forumo dalyvių pasisakymų trumpas apibendrinimas.

Tomas Kaberger, Švedijos energetikos agentūros (ŠEA) generalinis direktorius:

Švedijos valstybės parama yra skiriama žaliosios energijos (pagamintos iš atsinaujinančių šaltinių) gamintojų konkurencingumui laisvoje rinkoje stiprinti, priešingai nei daro kai kurios kitos valstybės, tiesiogiai subsidijuojančios brangios žalios energijos (pvz., elektros) pirkėjus arba galutinius energijos vartotojus. Ši principinė valstybės nuostata remiasi logika, kad laisvos rinkos dalyvius ieškoti vis naujesnių ir efektyvesnių technologijų gaminti kuo pigesnę žalią energiją privers tik ekonominis spaudimas. Pavyzdžiui, „kaskadinės“ biomasės įmonės pavyzdys (atliekų surinkimas, rūšiavimas, biodujų gamyba, elektros gamyba ir žemos temperatūros šildymas – viena technologinė grandinė).

ŠEA po ilgų diskusijų priėmė neturintį pavyzdžio sprendimą – nutarė skirti 18 mln. eurų žaliosios energetikos technologijų pristatymui, lėšos bus skiriamos ir pažangiausių užsienio pavyzdžių, ne tik Švedijos kompanijų, technologijoms reklamuoti.

ŠEA tikisi naujo proveržio žemų temperatūrų šildymo sistemų plėtroje. Agentūros manymu tai perspektyviausia Švedijoje plėtojama technologija. Jei ji taptų finansiškai patraukli namų ūkiams bei verslui ir būtų įgyvendinama plačiu mastu, duotų milžinišką energijos taupymo efektą.

Alfred Maier, Austrijos ekonomikos, jaunimo ir šeimos ministerijos Kalnakasybos departamento direktorius:

Austrijoje naujų energijos šaltinių paieškos ir žaliosios energijos plėtros „variklis“ – tik ekonominis interesas. Kitos įtakos (pvz., noras saugoti gamtą ir t.t.) yra deklaratyvaus pobūdžio ir savęs apgaulė.

Tarptautinės energetikos agentūros pateikti sprendimai buvusiai energetikos sektoriaus įtampai (kainos kilimas, nuolat didėjantis išteklių poreikis dėl didėjančio gyvenimo lygio kilimo kylančių ekonomikų valstybėse, pramonės plėtra ir kt.) sumažinti didžia dalimi rėmėsi siūlymu taikyti efektyvias energijos naudojimo technologijas, kitų sprendimų nėra arba jie neturės didesnio poveikio.

Austrija nekeičia savo pozicijos dėl branduolinės energetikos plėtojimo ir mano, kad potenciali šio energetikos sektoriaus žala ilgalaikiu laikotarpiu yra didesnė nei gaunama trumpalaikė ekonominė nauda.

Daug ženklų rodo, kad pasaulis stovi šalia kokybiškai naujų galimybių plačiai panaudoti suskystintas gamtines dujas. Vis drąsiau manoma, kad esamais gamtinių dujų vamzdžiais bus galima perduoti/paskirstyti ir suskystintas dujas.

Artimiausio laikotarpio Austrijos energetikos iššūkiai: išteklių tiekimo saugumas; išlaidų rezultatyvumas (angl.- cost-effectiveness) ir klimato kaita. Laukiama kilsiant sunkumų energijos išteklių importo stabilumui.

Austrija turimais sukauptais ištekliais galėtų padengti savo 6 mėn. energetinį poreikį. Austrijos stiprybė – energetinės jungtys.

Gunter Pauritsch, Austrijos energetikos agentūros tarptautinio bendradarbiavimo padalinio vadovas:

Žaliosios elektros balanse didžiausią dalį (48 proc.) sudaro hidroelektrinėse pagaminama elektra, tačiau ši dalis nebeturi galimybių ženkliai didėti. Taip pat ir naujų vėjo jėgainių statybai nebėra vietos. Per metus iš biomasės sugeneruojama 1000 MW elektros energijos. Biomasės elektrinių statyba – perspektyviausias elektros gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių sektorius. Paminėti trys sektoriai yra labiausiai subsidijuojami Austrijoje.

Austrijos valstybė daug investuoja į žaliosios elektros generavimo pajėgumų plėtrą, tačiau žaliosios elektros dalis bendrame elektros balanse nedidėja. Priežastis – kasmet vidutiniškai 2 proc. padidėjantis elektros energijos suvartojimas šalyje. Valstybės uždavinys – įvairiomis priemonėmis, pvz., efektyviau vartojant, stabilizuoti elektros poreikio augimą.

Austrijos įsipareigojimams ES dėl atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo iki 2020 m. įgyvendinti reiks 7,3 mlrd. EUR, šios investicijos sukurs 81000 naujų darbo vietų. Prioritetinė sritis- biomasės įmonių (gaminančių elektrą arba šilumą) plėtra ir namų renovavimas (apšiltinimas), ypač aktuali tema – po II pasaulinio karo (1945 – 1960 m. laikotarpiu) pastatytų namų energetinis atnaujinimas. Agentūros skaičiavimu 7,3 mlrd. EUR investicijos po 2020 m. kasmet „įdės“ po 550 mln. EUR į valstybės biudžetą (per papildomai surinktus mokesčius, mažesnes išmokėtas socialines išmokas ir t.t.)