Fotoelektra pasaulyje.

Tarp atsinaujinančių energijos šaltinių didžiausią potencialą turi saulės spinduliavimo energija. Jos kiekis, pasiekiąs žemę per 40 minučių, lygus pasaulyje per metus sunaudojamų visų energijos rūšių kiekiui. Fotoelektros (spinduliavimo energija tiesiai verčiama į elektrą) ir šiluminės saulės energijos technologijos ir įrenginiai nekelia aplinkosauginių problemų, neturi judamų dalių, yra ilgaamžiai ir beveik nereikalauja aptarnavimo, todėl patrauklūs vartotojų požiūriu.

Dėl šių priežasčių fotoelektros verslas (žaliavų, saulės elementų, jų modulių ir įjungimo į tinklą elektronikos gamyba, instaliavimo verslas, individualios ir į tinklus įjungtos saulės elektrinės) pasaulyje klesti: 2008 m. pasaulinė apyvarta buvo 16 mlrd. Dolerių, 2012 m. tikimas dvigubai didesnės. Finansų krizė lėmė šios verslo šakos sulėtėjimą Europoje, tačiau pasaulio mastelyje krizės poveikio nesimato, generuojamos elektros kiekis ir jo prognozės kyla.

Fotoelektra turi esminį trūkumą: šios technologijos pagalba gaminama elektros energija kol kas brangesnė, negu įprastiniais būdais generuojama elektros energija. Tačiau vystantis technologijoms fotoelektros savikaina nuolat mažėja jau keletas dešimtmečių.

Europos fotoelektros verslo asociacija (European Photovoltaic Industry Association - EPIA) prognozuoja, kad pietų Europoje fotoelektros kainos susilygins su tradicinės elektros kainomis jau 2010 – 2011 m., o Šiaurės Europoje – 2016-2018 m. Šis kainų paritetas žada dar didesnį fotoelektros verslo augimą: EPIA planuoja 200 – 400 GW instaliuotos fotoelektros galios ES šalyse 2020 m. (200 – 400 branduolinių jėgainių!), JAV planai dar didesni: didysis energijos planas (dokumentas nėra oficialiai patvirtintas) numato, kad 2050 m. šalies fotoelektros jėgainės gamins 69% visos suvartojamos elektros energijos. Šiems grandioziniams planams įgyvendinti būtini ne tik gamybą atpiginantys, bet ir organizaciniai-techniniai sprendimai elektros paskirstymo tinklų srityje, kai nuo milžiniškų atominių ir šiluminių jėgainių, esančių šalia didžiųjų pramonės centrų tektų pereiti prie nuo gamybos nutolusiose pusdykumėse išbarstytų mažesnių jėgainių. Tačiau minėti planai teikia tiek daug energetinių, aplinkosauginių ir politinių privalumų, kad jiems įgyvendinti planuojamos milžiniškos lėšos.

Fotoelektra: komponentų gamyba Lietuvoje

Fotoelektros rinkos plėtra visame pasaulyje lemia milžiniškas investicijas į šią sritį. Ne išimtis ir Lietuva. Jau šiais metais planuojama atidaryti eksperimentinę saulės elementų gamyklą Lietuvoje, didelių saulės elementų ir jų modulių gamyklų (Vilnius, Alytus) investiciniai projektai paruošti ir pateikti Struktūrinių fondų paramai gauti. Visagine įrengta skystųjų stiklų, reikalingų saulės elementų gamyboje, laboratorija, Šiaulių verslininkai su užsienio mokslininkų pagalba paruošė originalią silicio (pagrindinė žaliava saulės elementams) gamybos technologiją. Įgyvendinus šiuos planus, Lietuvoje apie 2016 m. būtų sukurta saulės energetikos technologijų ir gamybos pridėtinės vertės grandinė, užtikrinanti iki 1,6 mlrd. Lt vertės eksportą, apie 500 darbo vietų aukštųjų technologijų specialistams ir 2000 naujų darbo vietų fotoelektros versle.

Fotoelektra: energetika Lietuvoje

Lietuvoje saulės spinduliavimo vidutinė metinė energija yra apie 1000 kWh/m² (Europoje pirmaujančios Vokietijos pietuose – 1260 kWh/m², šiaurėje 970 kWh/m², Ispanijoje apie 1500 kWh/m²). Taigi, klimatinės sąlygos saulės energetikai Lietuvoje tik šiek tiek blogesnės negu Vokietijoje. Tačiau nesant efektyvios valstybės paramos ir dėl kol kas nekonkurencingų fotoelektros kainų ši energijos rūšis Lietuvoje naudojama mažai (instaliuota ne daugiau 0,5 MW pajėgumų).

Tačiau padėtis gali pasikeisti, priėmus palankų dabar ruošiamą Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymą. Verslas jau dabar planuoja instaliuoti keletą fotoelektros jėgainių (Vakarų Lietuvoje po elektros vėjo generatoriais, kur žemė nenaudojama, ir ant gamyklų stogų Vilniuje), kurių bendra galia būtų 10 - 15 MW. Ateityje, sumažėjus fotoelektros savikainai, Lietuva būtų teisiškai ir techniškai pasiruošusi panaudoti iš saulės spinduliavimo generuojamą elektrą plačiu mastu.

Fotoelektros komponentų gamyba ir fotoelektros energetika glaudžiai susiję. Siekiant plėtoti eksportą, gamybai reikia nors ir nedidelės, bet savos rinkos, kur techniniai sprendimai ir teisiniai prisijungimo prie bendro elektros tinklo klausimai būtų gerai suderinti. EPIA nuomone, Vokietijos ir kitų šalių patirtis rodo, kad technologijų ir produkcijos eksportas sėkmingas tada, kai šalies įstatyminė bazė palanki ir vidaus rinkai. Lietuvos verslui svarbu, kad Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas būtų subalansuotas: pašalintų biurokratines kliūtis įsijungimui į elektros tinklus, užtikrintų efektyvią valstybės paramą, geriausiai feed-in tariff būdu, kita vertus, parama turi būti tokia, kad išvengtume rinkos perkaitimo, kas gali diskredituoti šios srities verslą ir valstybei teikti nuostolius.

Fotoelektros technologijos ir mokslas

Aukštųjų technologijų pramonė yra konkurencinga tik tuo atveju, kai mokslas ir verslas dirba kartu siekdami užtikrinti nuolatinę techninę pažangą gamyboje. Šiuo požiūriu Lietuva fotoelektros technologijų verslo srityje gali turėti išskirtinai gerą padėtį: šalies medžiagotyros srityje dirbantys mokslininkai, kurie ir reikalingi ateities fotoelektros technologijoms vystyti, yra puikios kvalifikacijos specialistai, pripažinti Europoje ir pasaulyje. Tačiau organizacine ir ypač motyvacijos prasme padėtis nėra gera, nes mokslininkai dirba smulkiose tematikose mažomis grupėmis, neorientuotomis į konkretų rezultatą. Tikėtasi, kad šią bendrą Lietuvos mokslui problemą gali išspręsti mokslo-verslo slėnių sūkurimas. Tačiau šiandien aišku, kad bent jau Saulėtekio slėnyje, kurio tematika pagrindinai medžiagotyra, dėl daugelio priežasčių pavyks išspręsti tik akademines-universitetines problemas.

Kas spręsti verslo-mokslo bendradarbiavimo problemą, Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija siūlo Vismaliukuose, greta Saulėtekio slėnio esančioje Vilniaus savivaldybei priklausančioje teritorijoje, pradėti kurti verslo, pramoninių tyrimų, technologijų, testavimų ir bandymų bei bandomosios gamybos zoną. Fotoelektros technologijos, kombinuoti sprendimai panaudojant kartu fotoelektros, šiluminės saulės energijos, geoterminės ir vėjo energijos galimybes, energiją minimaliai naudojančių „pasyvių“ ir generuojančių „aktyvių“ namų projektavimas būtų šios zonos „specializacija“.

Tokiu būdu rytiniame Vilniaus pakraštyje būtų sukurtas mokslo-verslo kompleksas, susidedantis iš Saulėtekio slėnio universitetų, institutų ir Mokslo ir technologijų parko bei Vismaliukų pramoninių tyrimų ir bandomosios gamybos infrastruktūros.

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacija

Fotoelektros technologijų ir verslo asociacijos strateginis tikslas yra sukurti Lietuvoje fotoelektros technologijų pramonę, aprėpiančią kuo platesnę technologijų ir produktų pridėtinės vertės kūrimo grandinę, ir sudaryti sistemines prielaidas šio aukštųjų technologijų verslo sektoriaus konkurencingumui ir tvariai plėtrai. Šie planai jau pradėti įgyvendinti, tačiau sėkmingai jų eigai būtinos kelios prielaidos, kurių sudarymui Asociacija tikisi Lietuvos valdžios struktūrų pagalbos. Asociacijos nuomone, šios prielaidos sekančios: nuolatinė koncentruota struktūrinių fondų parama, palankus ir subalansuotas Atsinaujinančių energijos šaltinių įstatymas, paprasta ir skaidri fotoelektros jėgainių prisijungimo prie elektros tinklų teisinė bazė, efektyvi mokslo ir verslo sąveika.