Komentaras

Aktualus komentaras

Dėl Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos paskelbtos klaidinančios informacijos

Plačiau

Apsilankė nuo 2012 03 01:998857
Šiandien apsilankė:946
Dabar naršo:9
Skalūnų dujų nori ir Vokietijos pramonė
2013 02 05 16:29

Miunchene savaitgalį vykusios saugumo konferencijos metu Vokietijos pramoninkai ir verslininkai netikėtai iniciavo diskusiją dėl galimybės šalyje pradėti skalūnų dujų paiešką.

Prie debatų prisijungė taip pat ir konferencijoje dalyvavę kai kurie vokiečių politikai, raginę savo šalies vyriausybę telkti pastangas ieškant savų iškastinių energijos išteklių, remdamasi “Reuters” žinių agentūra pranešė Vokietijos valstybinė televizija “Deutsche Welle”.

Ulrichas Grillo, Vokietijos federalinio pramonės susivienijimo lyderis pareiškė, esą šalies atsisakymas išgauti skalūnų dujas bei naftą kels vis didesnę Vokietijos ūkio nuolatinio atsilikimo grėsmę globalios konkurencijos sąlygomis.

Diskusija radosi, pasak “Reuters”, dėl Jungtinėse Valstijose šiuo metu išgyvenamo skalūnų dujų bumo. Dujos Amerikos rinkoje kainuoja mažiausiai trečdaliu pigiau nei Vokietijoje.

Vokietijos ūkio ministras Plillipas Reosleris patvirtino, kad dėl atsiradusio dujų kainų skirtumo, Vokietija tampa mažiau patraukli tiems investuotojams, kurie žvalgosi, kur vystyti pramoninę gamybą. Jis pridūrė jaučiąs tendenciją, kuri rodo, kad nemažai Vokietijos pramonininkų jau ima kelti savo gamybos priemones į JAV.

Panašiai Miunchene kalbėjo Europos Sąjungos energetikos reikalų komisaras Guentheris Oettingeris. Perskaitęs nuosaikų pranešimą prieš tai vykusioje Davoso pasaulinėje konferencijoje, atvykęs į Miuncheną jis jau ragino VFR vyriausybę nesislėpti ir aktyviai nagrinėti galimybes šalyje pradėti skalūnų dujų žvalgybą ir gavybą. „Jeigu JAV skalūnų dujų gavyba plėsis ir toliau, konkurencija dujų rinkose didės, o dujų kainų išlaisvinimas nuo naftos ir jos priklausomybės taps nuosavos, konkurencingos dujų rinkos Europoje pradžia“, - sakė p. Oettingeris.

Šiuo metu Vokietijoje, kaip ir daugelyje ES šalių aktyviai diskutuojama dėl skalūnų dujų gręžimo technologijų galimo poveikio aplinkai.

Vokietijos pramonininkų, kai kurių politikų nuotaikos rodo besikeičiantį šalies geostrateginį vektorių. Dar prieš aštuomentą metų ši šalis nedviprasmiškai pasisakė apie ES strateginę partnerystę su Rusija visų pirma importuojant iš ten energijos išteklius. Partnerystės pasekmės: bendradarbiavimą su vieninteliu rusiškų dujų tiekėju – koncernu „Gazprom“ – pasirinkusios Vokietijos kompanijos mažmeninėje rinkoje jau keletą metų patiria konkurencinį pigesnių dujų spaudimą ir savo klientams negali pasiūlyti žaliavos už patrauklią kainą. Kelios vokiečių energetikos kompanijos jau keletą metų varsto tarptautinių arbitražo institucijų duris, teikdamos ieškinius „Gazprom“ dėl nepagrįstai aukštų rusiškų dujų , tiekiamų pagal anksčiau pasirašytas ilgalaikes sutartis, kainų.

Per tą laiką Vokietija Baltijos ir Šiaurės jūros pakrantėse nestatė nė vieno suskystintųjų dujų terminalo apsiribodama vamzdynų jungtimis su dujas išgaunančia Danija, Jungtine Karalyste, Norvegija, taip pat Nyderlandais ir Belgija, kurių uostuose veikia dujų biržos (habai), kurių galima įsigyti neatidėliotinais samdoriais (spotais).

Kyla vis didesnių abejonių, ar nebuvo padaryta strateginė klaida „Gazprom“ siūlymu investuoti į Baltijos jūros dugnu nutiestą dujotiekį „NordStream“, kuris paleistas dviem eilėm, tačiau užpildytas tik trešdaliu dėl ES krentančios rusiškų dujų paklausos. Vien pernai „Gazprom“ ES pardavė apie dešimtadaliu dujų mažiau nei prieš metus.


Rytas Staselis, www.vz.lt